Apie interjerą su Prancūzijos ambasadoriumi Lietuvoje Philippe Jeantaud

Gintarė Garcia
2016-08-02
Be kategorijos, Interviu

Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud Vilniuje gyvena jau antrus metus. Jaukumo kūrėjai su ambasadoriumi kalbasi apie gyvenimą Lietuvoje, jį supančią aplinką čia, Vilniuje, taip pat namuose, Prancūzijoje.

Kokia aplinka Jus supa čia, Lietuvoje?

Prancūzijos ambasados rezidencija įsikūrusi Turniškėse – pušų apsuptyje. Šalia esantis miškas tarsi pats padiktuoja, kaip reikėtų šią teritoriją tvarkyti. Juk kaip ir visur, taip ir aplinkoje turi vyrauti harmonija ir dermė. Man labai svarbu, kur, kokioje aplinkoje gyvenu, kiekviena vieta turi būti tarsi prisijaukinta. Atvykęs čia daug dėmesio skyriau teritorijos sutvarkymui, mano iniciatyva įvyko nemažai pasikeitimų. Kadangi rezidencija yra pušyne, įprasti aplinką pagyvinantys gėlynai čia netiko, todėl reikėjo viską labai gerai apmąstyti. Rezidencija visai netoli miesto centro, jei lygintume Prancūzijos masteliais – beveik šalia. Pastatas didelis, visas jo plotas užima apie 500 kv. m., patalpos didelės, erdvios, be svetainės, valgomojo, miegamųjų yra ir žiemos sodas. Ambasados pastato Vilniuje stilius visai neatitinka to, ką įprasta laikyti prancūzišku stiliumi. Šiame pastate galėtų įsikurti bet kurios šalies atstovai. Stengiuosi šią teritoriją puoselėti, nes tai ir reprezentacinė vieta, kur vyksta priėmimai, susirenka daug garbių svečių, kasmet liepos 14 d. vyksta Bastilijos paėmimo dienos šventė.

Ar gyvenimas čia labai skiriasi nuo to, prie kokio esate pratęs Prancūzijoje?

Gyvendamas Prancūzijoje, Paryžiuje, turi rinktis, ar gyventi miesto centre ir į darbą eiti pėsčiomis, ar gyventi toliau ir važiuoti metro ar traukiniais. Apie važiavimą automobiliu Paryžiuje galima nė negalvoti, nes tai ne tik neišspręstų susisiekimo problemos, bet ją dar padidintų.

Koks interjeras, koks stilius Jums patinka?

Turiu namus Prancūzijos šiaurėje, Normandijoje. Namas statytas dar 1949 metais. Atnaujindamas interjerą visko nekeičiau, tačiau tai, ką teko keisti, rinkausi labai preciziškai. Interjerą kurti padėjo architektė, nes, mano nuomone, pačiam to padaryti tiesiog neįmanoma. Mes daug bendravome, mąstėme, kaip namas turi atrodyti, galima sakyti, viską kūrėme kartu, netgi tapome draugais. Mano nuomone, namo stilistika, jo išorė ir interjeras turi derėti tarpusavyje. Bet kokioje erdvėje turi būti balansas tarp to, kas yra sena ir to, kas nauja. Aš mėgstu natūralias medžiagas, vengiu sintetikos, plastiko. Kiekviena detalė turi būti apgalvota, kad ir užuolaidos – jos jokiu būdu neturi užgožti vaizdo, esančio už lango, o turi papildyti erdvę. Manau, renkantis naujus daiktus, apdailos medžiagas, svarbu, kad jie atitiktų tą laikotarpį, bet būtų kokybiški, pagaminti iš kokybiškų medžiagų, viskas turi būti apgalvota iki smulkmenų, svarbi kiekviena detalė. Pas mus, prancūzus, netgi valgymo įrankių parinkimas yra vienodai svarbus procesas. Toks mano požiūris, vertybės, ko gero, atkeliavo iš mano šeimos. Mano tėvai gyvena sename, dar XIX a. statytame name, kuris įrengtas šiam amžiui būdingu stiliumi. Nors man šis stilius, kad ir dvelkiantis prabanga, gal kiek per sunkus ar net šiek tiek slogus, gerbiu savo tėvų apsisprendimą šiame interjere nieko nekeisti. Šiuo požiūriu mano tėvai labai konservatyvūs. Tikiuosi, kad aš ir ateityje išliksiu lankstesnis, nes, mano nuomone, prie daiktų neverta prisirišti. Mano namai įrengti moderniu stiliumi, kuriame yra ir šiek tiek klasikos elementų. Vis tik manau, kad kiekviename stiliuje galima atrasti gerų, dėmesio vertų dalykų, svarbiausia, kad visur būtų išlaikyta dermė.

Kas Jums yra jaukumas?

Čia, Lietuvoje, man labai patiko Kaunas, jo architektūra, pastatai. Aš nesitikėjau pamatyti nieko panašaus, tiesiog buvau pakerėtas Kauno architektūros, jame tvyrančios auros ir jaukumo. Vilnius, mano nuomone, labiau internacionalinis miestas, o Kaunas – tikras lietuviškas, atspindintis šalies dvasią. Man aplinka labai svarbi, ir nesvarbu, ar tai namai, ar darbo kabinetas, ar vieta, kurioje praleidi tik tam tikrą laiką. Galima sakyti, jog esu estetas iš prigimties. Netgi darbo kabinete stengiuosi apgalvoti kiekvieną smulkmeną. Nesvarbu, kad čia vyksta tik dalykiniai pokalbiai, juk atėjęs žmogus turi jaustis patogiai ir komfortiškai, tiek, kiek tai įmanoma darbinėje aplinkoje. Baldai turėtų būti ne tik gražūs, bet ir funkcionalūs. Dar noriu paminėti, kad man labai svarbūs paveikslai. Jie turi derėti tiek interjere, tiek ir tarpusavyje. Atvažiavęs į Lietuvą savo darbo kabinete pakabinau ir savo atsivežtus paveikslus, kad nauja erdvė taptų jaukesnė ir sava. Svarbu, kad žmogus bet kokios paskirties erdvėje jaustųsi jaukiai, todėl visada sakau, kad savo viziją, kaip aplinka turi atrodyti, reikia patikėti profesionalui. Tačiau kūrybos procese būtinai reikia dalyvauti ir pačiam užsakovui, nes galutinis rezultatas, mano nuomone, visada priklausys nuo to, kiek jausmo į patį procesą įdės tiek viena, tiek kita pusė.

Jaukumo kūrėjai dėkoja ambasadoriui už šiltą ir jaukų priėmimą. Tai, kas dvelkia Prancūzija, prancūzišku stiliumi mums dažniausiai asocijuojasi su romantika, provansu, levandų kvapu… Tačiau bendraujant su Philippe Jeantaud galėjome pajausti, kokia vis tik svarbi visa mus supanti aplinka,  kaip prancūzai vertina ir koks pagarbus jų žvilgsnis į senas tradicijas, grožį, estetiką, suderinamumą to, kas yra sena, ir nauja, modernu.